MEDŽIAGOS, JŲ SAVYBĖS IR PRIEŽIŪRA
MEDVILNĖ. Tai augalinis pluoštas gaunamas iš medvilnės
augalo sėklų atskyrus jų plonus plaukelius.
Medvilninės medžiagos: poplinas, batistas, flanelė, pikė,
tiulis, nėriniai, mezginiai, aksomas ir kt. Tinka lengvoms suknelėms,
palaidinėms, kostiumėliams, paltams, tai pat laisvalaikio drabužiams.
Medvilnės medžiagos patvarios, minkštos, lengvai
prižiūrimos, tačiau greitai glamžosi. Šios medžiagos specialiai taurinamos
įvairiomis taurinančiomis priemonėmis, kad pagerėtų jų dėvėjimosi savybės (po
taurinimo jos pasidaro nelaidžios vandeniui, nesiglamžo, nesitraukia, jų
nereikia lyginti). Netaurintos medžiagos traukiasi (siuvant medvilninius
siuvinius, įdėklams reikia imti nesitraukiančios medžiagos, o papuošimams
apvadus- nesitraukiančius ir neblunkančius.
Medvilninių medžiagų gaminiai plaunami karštame vandenyje.
Jie greitai džiūsta. Lyginami karštu lygintuvu, geriau drėgni.
LINAS. Tai augalinis pluoštas iš linų stiebelių
Iš šio pluošto gaminama lininė medžiaga suknelėms, lininis batistas, damaskas, patalynei,
rankšluosčiams.
Lininės medžiagos vėsios, blizgančios, patvarios,
nesiplaušėja, gerai sugeria drėgmę, tačiau greitai glamžosi.
Spalvotas neblunkančias linines medžiagas galima skalbti
karštame vandenyje. Jos lyginamos drėgnos ir iš blogosios pusės.
Kad siuvinys po skalbimo nesitrauktų, prieš kerpant medžiagą
patariama suvilgyti karštame vandenyje. Įvairius įdėklus reikia naudoti
nesitraukiančius. Medžiagos negalima plėšti, nes ji greitai brizga.
VILNA. Tai gyvulinės kilmės pluoštas. Pagal verpimo būdą
skiriami kočiotinai verpalai iš trumpos, labiau rangytos vilnos ir šukuotiniai
verpalai iš ilgos vilnos.
Vilnonės medžiagos tinka suknelėms, paltams, vyriškiems
kostiumams. Iš šukuotinių verpalų gaminama: ševiotas, tvilis (ruoželio pynimo
medžiaga), gabardinas; iš kočiotinių verpalų: krepas, tvidas, gelumbė, džersis,
flanelė.
Vilnonės medžiagos minkštos, elastingos, gerai laiko šilumą
bei suteikia formą, susiglamžiusios išsilygina savaime. Medžiagos patvarumas
priklauso nuo jos rūšies. Chemiškai neapdorotas medžiagas labai puola kandys.
Vilnonių medžiagų gaminius geriausiai valyti valykloje.
Skalbti reikia atsargiai, drėgname vandenyje, švelniomis, specialiai vilnai
skirtomis priemonėmis (jokiu būdu ne muilu). Negalima trinti, gręžti, geriausia
tik nuspausti. Jei nesilaikoma šių taisyklių, audinys susivelia ir susitraukia.
Vilnonė medžiaga lengvai lyginama, bet greitai svyla, todėl reikia lyginti atsargiai,
per drėgną medžiagą, iš blogosios pusės, stengiantis neištampyti. Lyginant ją
lengva ir patemti, ir sutraukti (kur to reikia).
NATŪRALUS ŠILKAS. Tai gyvūninis pluoštas, gaunamas iš
šilkaverpio vikšro kokono.
Šilkinės medžiagos: tafta, šifonas, muaras, brokatas,
žoržetas, džersi, nėriniai, honanas, tiulis, satinas, velvetas.
Tinka suknelėms, palaidinėms, lengviems paltams.
Šilkinės medžiagos lanksčios, minkštos, elastingos,
blizgančios, patvarios, nesivelia, nesitraukia.
Šilkinius gaminius geriausia valyti cheminėje valykloje,
taip pat galima skalbti rankomis drungname vandenyje šilkui skirtomis skalbimo
priemonėmis (tik ne muilu). Džiovinti reikia suvyniotus į rankšluostį, jokiu
būdu ne saulėje ar radiatoriaus. Lyginti šiltu lygintuvu, siūti labai plonomis
adatomis. Daigstant labai geros šilkinės medžiagos siuvinį, patariama po apačia
patiesti rūkomojo arba pergamentinio popieriaus.
|
Įdomu
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą